Реферат: Nafta

 “NAFTA:Trumpa бkыrimo apюvalga, tikslai, reikрmл, perspektyvos”

NAFTA(The North American Free Trade Agreement) tai triрalл (1993m.) sutartis tarpJAV, Kanados ir Meksikos. Siekiant geriau suprasti jos atsiradimа, bыtinaiрsiaiрkinti kai kurias aplinkybes bei visш trijш рaliш dalyvavimo derybose(dлl NAFTA sutarties) prieюastis ir tikslus.

Prieрpradedant kalbлti konkreиiai apie NAFTA, bыtina bent trumpai uюsiminti apiekitа laisvos prekybos sutartб, юinomа CUSTA pavadinimu (The Canada — U.S. FreeTrade Agreement). Mat ji didele dalimi lлmл derybш dлl NAFTA eigа ir paиiа josformа.

CUSTAsutarties (1988m.) tarp JAV ir Kanados prielaidos: = Kanados ekonomikos augimaslabai priklausл (ir iki рiol smarkiai tebepriklauso) nuo prekybos. Tuo tarpu3/4 visos Kanados prekybos yra prekyba su JAV. Taigi matome, kad JAV rinkaKanadai yra gyvybiрkai svarbi Taigi jai bыtina uюsitikrinti kiek galimalaisvesnб ir saugesnб “keliа” savo prekлms б JAV rinkа. Tuo tarpu 9deрimtmetyje JAV vis labiau лmл ryрkлti protekcionizmo tendencijos. Taipaskatino Kanadа inicijuoti derybas dлl CUSTA sutarties. Kartu CUSTA sutartiespagalba Kanada tikлjosi paskatinti savo pramonлs restruktыrizacijа. = JAVderлtis su Kanada dлl CUSTA sutarties pasiraрymo paskatino nepasitenkinimasdaugiaрaliш (multilateral) derybш rezultatais (GATT rлmuose). JAV tikлjosi, kadderybos su Kanada taps “katalizatoriumi” daugiaрalлse derybose. Tuo paиiu JAV,kaip ir Kanada, tikлjosi iр laisvos prekybos sutarties ekonominлs naudos.

Darnespлjus pilnai бgyvendinti рios (CUSTA) sutarties, Meksika inicijuoja derybasdлl NAFTA. (Derybose dalyvauja JAV, Kanada ir Meksika.) Рaliш dalyvavimoderybose motyvai gana ryрkiai skiriasi (iр 3 рaliш tik Meksikos motyvai buvogrynai ekonominiai). Juos dabar ir aptarsime: Meksika

Podaugiau nei 40 metш ekonominio vystymosi politikos, paremtos importosubstitucija ir izoliacija nuo “tarptautinлs ekonomikos”, Meksika devintamedeрimtmetyje pradлjo юenklias reformas (sumaюino tarifus, uюsienio investicijшapribojimus, leido aktyviau veikti rinkos jлgoms, be to, лmл aktyviaiintegruotis б pasaulio ekonomikа).

NAFTAMeksikai — priemonл pagreitinti ekonomikos augimа, pritraukti investicijas,бtvirtinti vykdomas reformas bei uюkirsti keliа Meksikos prekiш iр JAV rinkosiрstыmimui, nes po CUSTA pasiraрymo padidлjo Kanados prekiш konkurentabilumasJAV rinkoje (lyginant su Meksikos prekлmis). JAV

JAVNAFTA buvo traktuojama kaip galimybл sustiprinti ir stabilizuoti pietinб savokaimynа. Buvo tikimasi, kad NAFTA’os sаlygotas Meksikos ekon. augimas paюabospolitines nelegalios migracijos bei narkotikш prekybos problemas bei iрsprжspolitinio nestabilumo Meksikoje problemа.

Norsрie geo-politiniai tikslai buvo svarbiausi, bet reikia pripaюinti, kad JAVsiekл gauti iр NAFTA ir kuo daugiau ekonominлs naudos.

Kanadosprekybiniai interesai Meksikoje yra gana maюi (prekyba su Meksika sudaro >2(Kanados prekybos), o nepatogumai dлl NAFTA bыtш юymiai didesni. Dлl to Kanadojeimta manyti, kad iр vis neverta dalyvauti derybose dлl NAFTA (“Verиiau teguMeksika ir JAV tariasi vienu du”).

Kokiosgi prieюastys lлmл, kad Kanada yra NAFTA narл? Tai galima aiрkinti tuo, kaddalyvavimas NAFTA Kanadai buvo geriausia iр galimш alternatyvш (nedalyvavimasbыtш dar blogiau). Dalyvaujant NAFTA: a) Bus iрvengta “centro ir periferijш”santykiш, kai JAV galлtш naudotis palankiomis prekybos su abiem partneriais(Kanada ir Meksika) sаlygomis, o Kanada su Meksika turлtш gerа priлjimа tikprie JAV rinkos. b) Kartu Kanada dalyvavimа derybose dлl NAFTA suvokл kaipgalimybж revizuoti kai kuriuos CUSTA punktus (kad jie bыtш jai palankesni). c)Taip pat dalyvaudama derybose Kanada galлjo maksimaliai suрvelninti neigiamasjos ekonomikai pasekmes, atsirasianиias dлl Meksikos ir JAV prekybosliberalizavimo. d) Kartu ilgu laikotarpiu Kanada tikлjosi ir ekonominлs naudosiр NAFTA’os (Meksikos rinka ir pan.).

Kalbantapie NAFTA reikрmж pasaulio prekybai, galima skirti dvi nuomones: A) Vienityrinлtojai pasisako prieр regioninius prekybinius susitarimus ir laiko NAFTAneigiamu reiрkiniu. Anot jш, CUSTA ir NAFTA бrodo, jog yra “smarkiai” judamalink tripoliario (trijш prekybiniш blokш) pasaulio. (Рiш blokш centrai: JAV, ESir Japonija.) Рie blokai varюysis tarpusavyje, ko pasekoje didлs prekybiniшkonfliktш tikimybл. Рios nuomonлs atstovai taip pat pabrлюia, kad regioniniшsusitarimш daugлjimo rezultate susidarys fragmentuotas (prekybiniu poюiыriu)pasaulis, kuriame maюesnлs besivystanиios рalys, prisijungusios prie vieno iррiш susitarimш, neteks “рansш” prekyboje su kitais didesniais regionais ir taipristabdys jш ekonominб vystymasi. Taip pat teigiama, jog regionalizmas nesuderinamassu daugiaрalлs prekybos sistemos principais, nustatytais 1947m… B) Kitimokslininkai palaiko regioninius prekybinius susitarimus ir laikos juospozityviais reiрkiniais. Todлl, anot jш, NAFTA’os reikрmл pasaulio ekonomikaipozityvi. Рios nuomonлs рalininkш argumentai: i) Regioniniai susitarimaiskatina dinamiрkiausiа ir greiиiausiai auganиiа pasaulio prekybos dalб. Рisargumentas grindюiamas бspыdingais prekybos tarp “рaliш kaimyniш” augimomаstais pasaulyje. ii) Regionalizmas yra nauja “atvirumo” (“openess”) prekybojeforma. iii) Рie regioniniai susitarimai, sudaromi laisva valia, bendrai paлmusprekybai padeda, nes рiш susitarimш pasekoje, iр tiesш, barjerai prekybai jukmaюinami.

еще рефераты
Еще работы по экономике